- iškryžiuoti
- iškryžiúoti tr. 1. pritvirtinti prie lentos ar pagalio ištiestas rankas: Vilius Karalius su iškilmių uniforma, su balta lenta priešaky iškryžiuotas eina, dantimis grieždamas I.Simon. Ką nutverdavo sargas dvaro miške pinant vyžas, tą iškryžiuodavo rš. Iškryžiuojant perkiša ilgą pagalį per abi rankoves sermėgos ir paleidžia kryžiumi išsiskleidusį eiti rš. Kai mane iškryžiuoja, tai man taip sunku TDrVI27. 2. atsistoti ar atsigulti, ištiesus kryžiškai rankas: Suspigo ji (Saliamutė) lyg užminta katė, šoko prie durų, atsistojo iškryžiavusi rankas, lyg Jėzus Kristus prie špitolės, prisiplojo delnais prie staktų J.Balt. | prk.: Paguldys tave (medį), iškryžiuos, kirviai nuskins tavo grožį rš. | refl.: Klara išsikryžiavo visoj durų angoj rš. 3. skersai ir išilgai išvedžioti: Salė buvo išpuošta margaspalviais garankščiuoto popierio kaspinais, iškryžiuotais išilgai ir skersai langų ir lubų rš. Virvės ant aukšto iškryžiúotos skalbiniams džiauti Kn. Iškryžiavo [žemę] tvoromis ir keliais rš. 4. skersai ir išilgai užkalti: Langelis su štangom iškryžiuotas rš. \ kryžiuoti; apsikryžiuoti; atkryžiuoti; iškryžiuoti; nukryžiuoti; persikryžiuoti; prikryžiuoti; sukryžiuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.